ŽemėsBankas.LT - naujausi parduodamos ir nuomojamos žemės pasiūlymai ŽemėsBankas.LT - naujausi parduodamos ir nuomojamos žemės pasiūlymai

Straipsniai

Aptarta Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos įgyvendinimo pažanga

Straipsniai
   Praėjusią savaitę Kazlų Rūdoje (Marijampolės raj.) įvyko posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas. Posėdžiui pirmininkavo žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.
   Posėdžio metu komiteto nariai – Žemės ūkio ir kitų ministerijų, Europos Komisijos, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų atstovai – apsvarstė programos 2011 m. pažangos ataskaitą bei nagrinėjo siūlomus programos pakeitimus, dėl kurių bus kreipiamasi į Europos Komisiją.
   Duomenis stebėsenai renka Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), o programos valdymo institucija – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) – rengia metų pažangos ataskaitą, teikia ją svarstyti Stebėsenos komitetui. Kasmetinė metų pažangos ataskaita Europos Komisijai turi būti pateikiama iki birželio 30 d.
   Stebėsenos posėdyje apžvelgus bendrą socialinę – ekonominę situaciją, buvo nagrinėjamos Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos priemonių įgyvendinimo aktualijos.  Viceministras M. Kuklierius informavo, kad nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2012 m. birželio 21 d. buvo surengta 214 kvietimų teikti paraiškas ir jau yra išmokėta 76 % visų programai skirtų lėšų. Taip pat, posėdžio metu buvo pristatytos ir šių metų naujovės: pasinaudoję programos lėšomis, pareiškėjai keitė asbestinius stogus, pradėjo tvarkyti melioracijos griovius, nuo liepos 2 d. projektus galės pradėti teikti norintieji restruktūrizuoti pieno sektorių, taip pat startuos dar viena nauja priemonė  – „Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse“.
   ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė teigė, kad palyginus 2010 ir 2011 metus, galima pamatyti, jog tos programos priemonės, kurios ir anksčiau buvo sunkiau įgyvendinamos, tokiomis ir liko, o kai kurių priemonių įgyvendinimas stipriai suaktyvėjo.
   Labai aktyviai yra įgyvendinama programos I krypties priemonė „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ – net dvigubai viršijamas numatytas pesiekimų rodiklis. Taip pat, sėkmingai yra įgyvendinama priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ – jau panaudota net 97 % 2007 – 2013 metams skirtų lėšų, likę tik 6 mln. litų. Kadangi jau beveik visos lėšos yra išnaudotos, su socialianiais partneriais sutarta, kad 2012 m. paraiškos bus priimamos tik iš tų pareiškėjų, kurie investuos į gyvulininkystės sektorių ir kursis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.
    Po atlikto įvertinimo priemonė „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ priskirta priemonių, kurioms reikalinga pažanga, grupei. Pastebėta, kad pareiškėjų aktyvumą pagal šią priemonę mažina tai, kad daugelis iš ūkininkavimo pasitraukti norinčių asmenų jau pasinaudojo šia galimybe 2004 – 2006 m. laikotarpiu. Dideliu populiarumu negali pasigirti ir priemonė „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“. J.Stakėnienės nuomone, pareiškėjų aktyvumą pagal šią priemonę mažina nedidelė paramos suma bei dalinis paramos intensyvumas (80 %).
   Šiuo metu pačia populiariausia I krypties priemone išlieka „Žemės ūkio valdų modernizavimas: - pagal ją yra surinkta gerokai daugiau paraiškų nei yra skirta lėšų. Pasak J. Stakėnienės, gerėjant ekonominei situacijai ir aktyviau įgyvendinant investicinius projektus, mažėja priemonės dalies, skirtos paskoloms, populiarumas. Atsižvelgiant į tai, kad paramos lėšos pagal šią priemonę jau beveik yra išnaudotos, 2012 m. surinktoms paraiškoms bus panaudotas naujiems iššūkiams skirtų lėšų likutis.
   Taip pat, viena populiariausių priemonių yra priemonė „Miškų ekonominės vertės didinimas“ – paramą gavusių valdų skaičius artėja prie 100 %. Nuo jos neatsilieka ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ . Pagal šią priemonę paraiškų surinkta gerokai daugiau nei yra skirta lėšų. Pastarosios priemonės populiarumą labiausiai lemia tai, kad pagal ją teikiama didelė finansinė parama dideliems projektams.
   Praėjusiais metais priemonė „Žemės ūkio ir miškinikystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ buvo įgyvendinama pakankamai sėkmingai, tačiau projektai buvo vykdomi ir parama mokama tik pagal dvi veiklos sritis – daugiausia projektų vykdoma pagal vandentvarkai skirtą veiklos sritį, o žemės konsolidacijos ir gyvulių bei paukščių pridėtinės vertės didinimo projektai dar nepradėti įgyvendinti.
    Kol kas pasigirti pasiekimais negali tik nuo 2010 m. pradėta įgyvendinti priemonė „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Manoma, kad priemonės pažangą mažina nepakankamas pareiškėjų aktyvumas, kokybiškų produktų gamintojų kooperacijos stoka bei ilgalaikės verslo strategijos nebuvimas. Nedideliais pažangos rodikliais pasižymi ir priemonė „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, nors po 2010 m. atliktų pakeitimų, praplėtus pareiškėjų ratą ir leidus į paramą pretenduoti smulkesnių valdų savininkams, priemonės įgyvendinimas 2011 paspartėjo.
Taip pat nemažai norinčiųjų gauti paramą sulaukė II krypties programos. Populiariausia priemonė „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse)“ įgyvendinama itin sėkmingai, o pagal ją surinktų paraiškų skaičius 2007 – 2011 m. sudarė net 82 % visų pagal II krypties priemones surinktų paraiškų. Nepalankių vietovių ateitį sunku prognozuoti, kadangi Europos Komisija žada jų reformą.
   Po 2011 m. vertinimo priemonė „Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB“ pateko į priemonių, kurioms reikalinga pažanga, grupę. Manoma, kad priemonės įgyvendinimą apsunkina tai, jog kompensacinės išmokos neprilygsta keliamiems apribojimams, be to, potencialiems pareiškėjams trūksta aplinkosauginio raštingumo.
   Posėdyje pabrėžta, kad itin sėkmingai buvo įgyvendinama priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” programa „Ekologinis ūkininkavimas“, pagal kurią iki 2011 m. pabaigos paremtas plotas (apie 248 tūkst. ha) sudaro net 90 % viso šalyje esančio sertifikuotų ekologinių ūkių ploto.
    Per 2011 m. išaugo priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ populiarumas. Tai lėmė gerosios patirties pavyzdžių sklaida tarp potencialių pareiškėjų. Taip pat, tarp pareiškėjų buvo populiari ir priemonė „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, kadangi pagal ją sudaromos galimybės panaudoti anksčiau naudos netekusią žemę (dykynes, apleistas ir nederlingas žemes).
   J. Stakėnienė priemonę „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000” vietovėms miškuose) pavadino tikru galvos skausmu. Specialistai mano, kad priemonės įgyvendinimą apsunkina nepalanki miškų ūkio valdų struktūra ir ekonominės veiklos nevykdymas turimose valdose, todėl pareiškėjams nėra aktualu laikytis ir aplinkosaugos apribojimų. Be to, priemonės populiarumą mažina ir nedidelės kompensacinės išmokos. ŽŪM mano, kad šios priemonės lėšas, gali tekti nukreipti kitoms priemonėms įgyvendinti. Tarp potencialių pareiškėjų nėra populiari ir priemonė „Miškų aplinkosaugos išmokos“, kurios įgyvendinimą taip pat stabdo už savanoriškus kirtimo veiklos apribojimus mokamos nekonkurencingos kompensacinės išmokos.
   Tačiau praėjusiais metais stipriai išaugo priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ populiarumas – prašomos paramos suma jau viršijo lėšas, skirtas visam 2007–2013 m. laikotarpiui. Itin didelę paramos paklausą nulėmė 2010 m. siautęs škvalas – miškų savininkai savo valdoms padarytus nuostolius siekė sutvarkyti paramos lėšomis. Prognozuojama, kad baigus likviduoti škvalo padarinius, paramos lėšų poreikis gali sumažėti. Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjai noriai naudojosi priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ parama, miškuose įrengdami įvairius poilsiui skirtus objektus.
   Direktorė J.Stakėnienė pastebėjo, kad po aktyvios viešinimo kampanijos kaimo žmonės pagaliau suprato III krypties priemonių naudą. Norintieji užsiimti ne tik žemės ūkio veikla, suskubo ir pateikė daug daugiau paraiškų, nei yra lėšų. Surinktoms paraiškoms bus taikomas prioritetinis vertinimas.O ir nacionalinės mokėjimo agentūros specialistams tai buvo nauja patirtis, kadangi teko susidurti nebe su ūkininkais, o su kaimo verslininkais.
   Nors priemonė „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ vis dar priskiriama priemonių, kurioms reikalinga pažanga, grupei, tačiau jai 2011 m. buvo itin sėkmingi – pernai buvo surinkta net 72 % visų pagal priemonę gautų paraiškų. O štai paraiškos pagal itin populiarią priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ šiemet net nebebus renkamos, nes jai skirtos lėšos jau išnaudotos, o 51 % 2011 m. gautų paraiškų dar net nespėtos įvertinti. Šiemet planuojama skelbti paskutinį kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir išdalinti paskutines likusias lėšas kaimo turizmo sodyboms modernizuoti, bet ne naujų statybai.
   Sėkmingai įgyvendinamos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ rodikliai rodo, kad pernai ji buvo patraukli ir pavieniams pareiškėjams, ir savivaldybėms.
Bendruomeniniam gyvenimui kaime aktyvinti yra skirta IV programos kryptis. J. Stakėnienė informavo, kad jau yra pasirašytos sutartys su visomis Lietuvoje veikiančiomis vietos veiklos grupėmis (VVG), taip pat jau įsibėgėjo VVG projektų vertinimo procesas  (iki 2011 m. pabaigos buvo patvirtintas 651 projektas). Tačiau programos pažangos vertintojamas susirūpinimą kelia vangus VVG tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, kadangi yra susiduriama su panašių projektų įgyvendinimo patirties stoka. 
   Taip pat, sėkmingai kelią skinasi Nacionalinis kaimo tinklas. Šiuo metu jis jungia 867 kaimo plėtras, žemės ūkio, maisto ūkio ir miško ūkio procesuose dalyvaujančias institucijas bei organizacijas.
   Posėdyje buvo paminėta, kad yra sulaukiama paramos gavėjų priekaištų, dėl per dažnai keičiamų programos įgyvendinimo taisyklių.  J.Stakėnienė paaiškino, kad tam yra numatyta visa eilė kontrolės priemonių.  Kai matoma, jog atsiranda nesklandumų, yra keičiami galiojantys teisės aktai, administravimo taisyklės. Taisoma tam, kad pareiškėjams taptų lengviau ir paprasčiau. Praėjusiais metais Europos Komisijai buvo pateikti trys programos keitimo paketai. Programos viešinimo ir informavimo veikla vykdoma sėkmingai  –  2011 m. 63 % apklaustų Lietuvos gyventojų žinojo apie KPP, o 84 % pareiškėjų ir paramos gavėjų nurodė, kad informaciją apie ją gauti yra lengva.
   Aptarus programos tęstinio vertinimo veiklą 2011 m., posėdyje pristatyti ir siūlomi programos pakeitimai. Kadangi paramos negalima paveldėti, ŽŪM pasiūlė priemonėje „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ numatyti du galimus paramos gavėjus – sutuoktinius. Tokiu atveju, mirus vienam iš sutuoktinių, kitas toliau gautų jam numatytą paramos dalį. Priemonėje „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ pasiūlyta praplėsti tinkamų paramai produktų sąrašą. Aptartas ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros kaimo vietovėse įgyvendinimo klausimas.
   Europos Komisijos atstovas Pedro Tarno, išklausęs pažangos ataskaitos pristatymą, konstatavo, kad Lietuva yra tikrai padariusi pažangą ir viršija kitų šalių vidurkį. Jo manymu, Lietuvai ypač svarbios yra trys sritys, kuriose reikėtų siekti pažangos: konsultavimo paslaugos ūkininkams, veiklos įvairinimas ir bendradarbiavimas įgyvendinant tarptautinius projektus.
   Pasibaigus posėdžiui, Stebėsenos komiteto nariai aplankė Kazlų Rūdos mokomąją urėdiją, susipažino su Europos Sąjungos lėšomis įsigyta automatine gaisrų gesinimo įranga, stebėjo, kaip į laisvę paleidžiamos užaugintos lūšys.

Atgal