Straipsniai

   AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad problemų grūdų išvežimui nėra, kadangi turi pakankamai vagonų, tačiau grūdų pervėžėjai turi iš anksto įspėti, kiek vagonų jiems reikės. Pasak bendrovės, tam yra parengusi bendradarbiavimo sutarčių projektus, tačiau grūdų pervežėjai sutartimis nesidomi. Taip pat, bendrovė nurodė, kad „siaura vieta“ tampa Klaipėdos uostas, kadangi padaugėjus vagonų kiekiui,  uostas nebespėtų jų iškrauti.

   „Lietuvos geležinkeliai“ norėdami užtikrinti efektyvų grūdvežių parko panaudojimą ir kuo labiau sumažinti grūdų išvežimo sąnaudas, jau rugpjūčio 2 – 6 dienomis išsiuntė sutarčių projektus penkiolikai Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijai priklausiančių įmonių.

    Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvos geležinkeliaų“ bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas teigė, kad sutarties projekte yra numatyti abiejų šalių įsipareigojimai bei atsakomybė. Tačiau, iki šios dienos tik AB „Jonavos grūdai“ pareiškė norą sudaryti šią sutartį, o likusios įmonės nepateikė jokių atsakymų, pastabų ar pasiūlymų. Tai rodo, kad grūdininkams papildomų garantijų iš bendrovės, dėl grūdų išvežimo, nereikia ir kad esamos sąlygos juos tenkina. A. Šimėnas pabrėžė, kad sutartyje buvo numatytas grūdininkams aktualus traukinių formavimas nepilnais sąstatais.

   Albertas Šimėnas paaiškino, kad vežimo didesniais sąstatais sąnaudos, o kartu ir tarifas yra ženkliai mažesnis. „Lietuvos geležinkelių“ grūdų vežimo sąnaudos 60 vagonų sąstatui siekia 14,79 lito už toną. Tuo tarpu sąnaudos vienai tonai pervežti 30 vagonų sąstatui išauga iki 21,8 lito už toną, o tai yra beveik 50 % didesnės. Bendrovė šiuo metu taiko vežimo tarifus 60 vagonų sąstatui. O klientų pageidavimui, bendrovė sutinka gabenti bet kokiu mažesniu sąstatu, tačiau tuo atveju vežimo tarifas bus atitinkamai didesnis.

   „Lietuvos geležinkeliai“ pažymi, kad nepasirašius papildomo susitarimo, teisiniu požiūriu bendrovė nėra įsipareigojusi klientams sparčiau pristatyti krovinius bei aprūpinti papildomais vagonais. Pagal norminius dokumentus kroviniai į Klaipėdos uostą turi būti nuvežti per 3 – 4 paras, o bendrovė juos nuveža per parą.

   Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas nurodė, kad bendrovės darbuotojai prašo klientų informuoti iš anksto, kiek jie ruošiasi krauti vagonų, kokius kiekius ir kokiose stotyse. Tada yra užsakomas lokomotyvas. Pagal šiuos duomenis yra planuojami visi techniniai dalykai. O jei bus nurodyta, kad rytoj reikia 100 vagonų tam tikroje stotyje, tokiu būdų tiesiog neįmanoma dirbti. Bendrovė turi iš anksto planuoti, kadangi tai didelis ūkis ir lokomotyvai nestovi be darbo. 

   Bendrovė neigia „Respublikoje“ pasirodžiusi pranešimą apie tai, jog neva „Lietuvos geležinkeliai“ nepateikia vagonų grūdų išvežimui.  A. Šimėnas nurodė, kad šių metų rugpjūčio mėnesį 1 – 5 dienomis buvo pakrauti 2 637 vagonai, arba 172 042 tonos grūdų. O praėjusiais 2011 m. per analogišką laikotarpį buvo pakrauti 1 092 vagonai – 70 084 tonos grūdų. Taigi šiais metais per pirmąją rugpjūčio pusę geležinkeliais grūdų jau yra pervežta beveik 2,5 karto daugiau.

   Taip pat vagonų poreikį grūdams vežti lemia vagonų apyvartumas. A. Šimėnas teigia, kad 2011 m. rugpjūčio pradžioje grūdvežių apyvarta buvo 6,59 paros. Taikomos priemonės vagonų apyvartumui padidinti buvo efektyvios, taigi šiemet vagonai pakraunami, nuvežami, iškraunami ir grąžinami 1,5 karto greičiau, tam prireikia apie 4,31 paros. Jeigu grūdvežiai būtų pakraunami per 1 parą, gabenami į Klaipėdą bei elevatorius 1 parą ir iškraunami bei grąžinami dar per 2 paras, tai, dirbant tokiomis sąlygomis, 1 200 vagonų parkas būtų pakankamas.

   Klaipėdoje veikia 5 krovos kompanijos (“Bega“, Klaipėdos konteinerių terminalas, „Vakarų krova“, „Malkų įlankos terminalas“, „Klasco“). A. Šimėno teigimu, 2011 m. maksimali iškrova visose jose kartu buvo 291 grūdvežis per parą, o šiemet maksimali iškrova - 310, vidutiniškai iškraunama apie 210 grūdvežių per parą. Neiškrautų vagonų su grūdais kiekis uoste ir jį aptarnaujančiose stotyse rugpjūčio 10 d. buvo 77, 11 d. - jau 111, o 12 d. - 235 vagonai. Tai rodo, kad „siaura vieta“ tampa Klaipėdos uostas. Didesnis vagonų kiekis nepaspartintų grūdų išvežimo, tik padidintų vagonuose sandėliuojamų grūdų kiekį, o kartu ir grūdų išvežimo sąnaudas. A. Šimėnas pabrėžia, kad pastarosiomis dienomis sparčiai didėja grūdų sandėliavimas vagonuose.