Straipsniai

   Lietuvos ūkininkų interesus ginantys Žemės ūkio rūmai nerimastingai stebi bandymus stipriau apmokestinti žemės ūkio veiklą per progresinius pajamų mokesčius, žemės mokesčio pakeitimus ir elektros galios sudedamąjį mokestį.

   2008m. su Vyriausybe buvo sutartas  5 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, kurie yra PVM mokėtojai. O ne PVM mokėtojų pajamų buvo sutarta neapmokestinti.  

   Tačiau šiai dienai yra siūlomas įstatymo projektas suvienodintų pajamų iš individualios veiklos ir su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą. Tai reikštų, kad ūkininkams, kurie yra PVM mokėtojai, tarifo dydis priklausys nuo pajamų dydžio: ūkininkams, kurių pajamos per metus siekia iki  15 000 Lt – 5 %, gaunantiems nuo  15 001 Lt iki 96 000 Lt – 20 %, o kurių pajamos siekia daugiau – 35 %. Vadinasi, produktyviausiems ūkininkams ir stambiausiems ūkininkams pajamų mokestis išaugtų net  7 kartus.

   Paskutiniame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje buvo iškeltas siūlymas dėl elektros galios sudedamojo mokesčio. Dabar ūkininkai šį mokestį mokėjo tik už  3 mėnesius per metus (už laikotarpį per kurį elektros energija buvo iš tiesų naudojama). Už tokią lengvatą ūkininkai nereikalavo kompensacijų už nuostolius, patirtus dėl jų žemėje stovinčių elektros linijų atramų.

   Ūkininkams nerimą kelia naujasis žemės mokesčio įstatymas, pagal kurį žemės tarifo mokestis svyruotų nuo  0,1 % iki  4 % žemės rinkos kainos. Taip pat yra nerimaujama, kad savivaldybės tarybos gali priimti ne tik jiems žalingus sprendimus, bet ir dėl to, jog naujoje įstatymo redakcijoje nebeliko anksčiau buvusios žemės įvertinimo balais sistemos. Galbūt rinkos kaina tinkama nusakyti turizmo ar gyvenamosios paskirties žemės vertę, tačiau tai retai parodo realią žemės vertę žemdirbiui.

   Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, tokiais įstatymų pakeitimais yra tikrinamas žemdirbių budrumas. Susitarimai dėl ūkininkų mokamų mokesčių buvo priimti po ilgų diskusijų, kompromisų paieškų. A. Stančikas teigia, kad šių susitarimų reikia laikytis, arba bent jau išsamiai aptarti galimus pakeitimus su ūkininkų atstovais, o ne skubėti priimti žalingus sprendimus žemės ūkiui.

   Norėdami išvengti nepagrįstų, ekonomiškai neįvertintų siūlymų ir skubotai priimamų sprendimų, Žemės ūkio rūmai prašo Ministrą Pirmininką A. Kubilių, Žemės ūkio ministrą K. Starkevičių, Finansų ministrę I. Šimunytę ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką E. Pupinį neatidėliotinai susitikti su pagrindinių žemdirbių organizacijų – Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos ūkininkų sąjungos – vadovais bei aptarti šiai dienai aktualiausius žemdirbiams klausimus.