Straipsniai

   Šiais metais, Lietuvos kaimo plėtros  2007 – 2013 m. programos (KPP) priemonė „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susilaukė nemažo ūkininkų, kaimo gyventojų, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių susidomėjimo. Alternatyvia žemės veikla užsiimti panoro  155 pareiškėjai, o prašoma paramos suma  siekia 70,7 mln. litų, kuri ženkliai viršyjo numatytąją  50 mln. litų sumą metiniame šios priemonės biuždete.

   2011 m. vasario 10 d. žemės ūkio ministro įsakymu papildomai buvo skirta beveik  20 mln. litų suma, kurios turėtų pakakti, kad paramą gautų visi pareiškėjai, kurių projektai atitiks tinkamumo  gauti paramą kriterijus pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.

   Paraiškos pagal KPP priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ buvo aktyviai teikiamos pagal įprastas, bei pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles. Į didesnę negu  260 tūkst. litų paramą galėjo pretenduoti ūkininkai, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Vienam projektui didžiausia paramos suma gali siekti iki  690,56 tūkst. litų.

   Pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles ūkininkai arba įmonės galėjo pretenduoti ne į didesnę negu  260 tūkst. litų paramą.  Kaimo gyventojams parama vienam projektui – iki  207 168 litų. O, kaimo gyventojai, kurie dirbo pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos vykdymo pažymą , paramos galėjo kreiptis tik pagal supaprastintą tvarką. 

   Jei pareiškėjų rengiami projektai  yra susiję su tradicinių amatų puoselėjimu ar tautinio paveldo produktų gamyba, jie gali tikėtis didžiausios paramos dalies – jiems bus padengiama iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. O kitų veiklų projektams gali būti finansuojama iki 65 proc. tinkamų išlaidų.

   Šiais metais padaugėjo paraiškų, kai ūkininkai ar įmonė planuoja gaminti ir parduoti malkas, gaminti kuro briketus iš šieno ir durpių ar medžio drožlių mišinio. Taip pat, nemažai pareiškėjų, kurie yra įsigiję reikiamą įrangą, nori teikti sniego valymo paslaugas ar užsiimti specializuota statybos veikla.

   Parama bus teikiama tiems pareiškėjams, kurie atitiks priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytus tinkamumo paramą gauti kriterijus. Visiems pareiškėjams yra taikomas reikalavimas ne mažiau kaip  12 mėnesių nepertraukiamai iki paraiškos pateikimo dienos verstis žemės ūkio veikla ir gauti iš jos ne mažiau kaip  50 % visų per minėtą laikotarpį gautų ūkinės komercinės veiklos pajamų. Kitas reikalavimas – projektas kuris įgyvendinamas kaimo vietovėje, tai yra ten, kur gyventojų skaičius nedidesnis nei šeši tūkstančiai. Taip pat pareiškėjas turi būti įregistravęs žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o jos ekonominis dydis yra prilyginamas ne mažiau kaip  1 europinio dydžio vienetui (EDV). Tačiau, kai paramos prašoma elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių, ūkininko valdomos žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra prilyginamas ne mažiau kaip  40 EDV.

   Pareiškėjas privalo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, iš projekte numatytos veiklos gautinas lėšas – kuris privalo būti pagrįstas verslo plano finansavimų ataskaitų duomenimis. Taip pat pareiškėjas turi būti kompetentingas numatytos veiklos srityje, bei įsipareigoti ar jau tvarkyti buhalterinę apskaitą, esant draudimo paslaugų prieinamumui apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam nei penkerių metų laikotarpiui arba, projektą įtrauks į rizikingų projektų sąrašą septynerių metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo.

   Pareiškėjai, kurie pasirašys paramos teikimo sutartį, be rašytinio Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) sutikimo penkerius  metus arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos negalės keisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekte numatytos vykdyti veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos.

   Paramos lėšomis remiamas projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų pastatų ir statinių nauja statyba, rekonstravimas arba kapitalinis remontas; naujų statybinių medžiagų, būtinų projektui įgyvendinimui, įsigijimas; naujos technikos ir įrangos, baldų, skirtų projekto reikmėms, įsigijimas ir įrengimas, verslo infrastruktūros įkūrimas projekto įgyvendinimo vietoje ir kt. Išsamų tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų sąrašą galima rasti KPP priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklėse“.

   Po kiekvieno projekto įgyvendinimo laikotarpio, paramos gavėjai privalo pagal paramos sutartyje arba paraiškoje (supaprastinta tvarka) numatytą grafiką teikti mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruojamos patirtos išlaidos. Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos gavėjas gali pateikti iki keturių mokėjimo prašymų, įskaitant ir galutinį.

   Prieš pasirašant paramos sutartį, visada reikėtų gerai apsvarstyti ir nusistatyti realius projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymų teikimo terminus.  Jog būtų panaudota visa KPP parama, paramos gavėjai, su kuriais bus sudaromos paramos sutartys, raginami mokėjimo prašymų neatidelioti ir juos pateikti laiku. Taip pat, norint išvengti paramos lėšų rezervavimo galimai nevykdomiems projektams, NMA atidžiai nagrinės kiekvieną mokėjimo prašymo nukėlimo atvejį.

    Reikia nepamiršti, kad mokėjimo prašymus galima pateikti ir anksčiau, nelaukiant mokėjimo prašymų pateikimo grafike nurodyto termino pabaigos.