Straipsniai

   Dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“  yra skiriama parama siekiant kompensuoti už prisiimtų aplinkosauginių įsipareigojimų (dirvožemio erozijos stabdymas, biologinės įvairovės išsaugojimas intensyviai dirbamuose plotuose ir pan.) įgyvendinimą.

   Paramos gavėjai privalo laikytis šių įsipareigojimų penkerius metus nuo paraiškos pateikimo datos. Ir per šį laikotarpį kiekvienais metais privalo deklaruoti režienų laukus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaracijose tiesioginėms išmokoms gauti. Už veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ pareiškėjams išmokos bus mokamos per įsipareigojimų laikotarpį kiekvienais metais, o jos dydis siekia  500 Lt už hektarą.

   Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai teigia, kad viena dažniausiai pasitaikančių klaidų ankstesniais metais buvo ta, kad pareiškėjai palieka didesnį plotą ražienoms, nei yra nustatyta šiai veiklai programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ įgyvendinimo taisyklėse . Remiantis šiomis taisyklėmis ražienų plotas turi  būti  ne didesnis kaip  30 % tiesioginėms išmokoms gauti ražienų laukams tinkamų augalų rūšių ploto. Pavyzdžiui,  ūkininkas deklaruojantis iki  30 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių gali veiklą vykdyti ne didesniame nei  9 ha plote.  Jei ražienos būtų paliekamos  10 ha plote (trečdalyje lauko), tada ražienų plotas viršytų leistiną ribą.

   Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki  10 ha žemės ūkio naudmenų ploto yra taikoma išimtis. Tokie ūkininkai gali vykdyti veiklą ne didesniame kaip  30 % bendro deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto, kuriame auginami ne tik ražienų augalai. Todėl pareiškėjai ir (ar) paramos gavėjai, norėdami neprarasti jiems priklausančių išmokų, pildydami paraiškas turėtų tiksliai įvardyti lauko, kuriame per žiemą paliekamos ražienos, plotą ir neviršyti jam leistinos ploto ribos. Jei ši riba viršijama – deklaracijoje bus fiksuojamas režienų viršdeklaravimas. Taip pat, nereikėtų pamiršti, kad dalyvaujantiems vien tik veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ išmokos mokamos už ne mažesnį kaip  1 ha naudmenų ir pasėlių plotą, o maksimalus ražienų plotas negali viršyti  50 ha.

   Ražienų laukas per žiema kiekvienais metais gali būti paliekamas vis kitoje vietoje, tačiau bendras deklaruotas plotas per įsipareigojimo penkerių metų laikotarpį turi išlikti nepakitęs. Taip pat negali būti skaidomas ir ūkis.

   Per paskutinius kelerius metus ražienų viršdeklaravimo neatitikimų skaičius mažėjo. Praeitais  2011 m. ražienų viršdeklaravimas buvo užfiksuotas  456 paraiškose, o  2010 m. – 484 paraiškose. Pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ nuo pat KPP programos įgyvendinimo pradžios buvo gauta daugiau nei  14 tūkst. paraiškų paramai gauti, o išmokėta suma siekia per  82 mln. litų.

   Primename tinkamų ražienoms augalų sąrašą: avižos,  grikiai, kviečiai (vasariniai; žieminiai), kvietrugiai (vasariniai; žieminiai), miežiai (salykliniai; vasariniai, nesalykliniai; žieminiai, nesalykliniai), rugiai, sėmeniniai (aliejiniai) linai, sėmeniniai (aliejiniai) linai sėklai,  sojos, sorgas (grūdinis), soros, strypainiai (kanarėlių lesalas), rapsai (vasariniai; žieminiai), rapsukai, lubinai (saldieji; pašarui), žirniai, pupos (lauko), varpinių, baltyminių (žirnių, lauko pupų ir saldžiųjų lubinų) ir aliejinių augalų mišiniai (kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys), varpinių, baltyminių (kitų nei žirnių, lauko pupų ar saldžiųjų lubinų) ir aliejinių augalų mišiniai, varpinių, baltyminių (žirnių, lauko pupų ir saldžiųjų lubinų) ir aliejinių augalų mišiniai (kuriuose baltyminiai augalai nėra vyraujantys), varpinių ir ankštinių (išskyrus vikius) javų mišiniai, vikiai ir jų mišiniai, kiti varpiniai javai, įskaitant jų mišinius, ruginiai vikiai sėklai, sėjamieji vikiai sėklai, kukurūzai grūdams, kukurūzai silosui, žaliajam pašarui.