Straipsniai
Spalį dar sėjome, lapkritį laukai jau po sniegu
Akademija (Kėdainių r.). Lapkričio pirmomis dienomis laukus padengė sniegas, augalų vegetacija sustojo. Kaip žiemkenčiai pasitiko taip anksti prasidėjusią žiemą? Ar spėjo jie pakankamai ūgtelėti ir sustiprėti po šiemet neįprastai vėlavusios ir ilgai užsitęsusios sėjos?
Situaciją šalies laukuose paprašėme apibūdinti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėją Virginijų Feizą, kuris apibendrino iš LAMMC regioninių padalinių surinktą informaciją.Pirmiausia reikia prisiminti, kad 2016 metų orai buvo labai permainingi. Šiemet žemdirbiai patyrė beveik visus gamtos išbandymus: buvo ir vidurvasario sausros, ir rugpjūčio perteklinių kritulių, ir vėl sauso laikotarpio periodas rugsėjo mėnesį. Gausūs liepos mėnesio lietūs permerkė dirvas, užsitęsė javapjūtė, sustojo dirvų ruošimas žieminių rapsų bei žiemkenčių sėjai", - gamtos kataklizmus vardijo V. Feiza. Žieminiai rapsai - situacija įvairi, bet nėra bloga Pastebima, kad Pajūrio zonoje, dėl prasto žiemojimo tikimybės, žieminių rapsų kasmet sėjama vis mažiau. Šio rudens ankstyvos sėjos žieminiai rapsai spėjo užauginti 6-8 tikruosius lapelius ir pasirengė žiemoti. Žiemkenčių sėja pajūrio zonoje šiemet tęsėsi iki rugsėjo pabaigos. Anksčiau pasėti javai pasiekė krūmijimosi pradžios tarpsnį, o vėlyvosios sėjos augalai turi 1-2 lapelius. Vidurio Lietuvoje, kaip ir visoje šalyje, rugpjūčio mėnesį dar vyko javapjūtė. Rapsų sėja labai vėlavo, kadangi nenukulti javai, šlapios dirvos trukdė dirvų ruošimo ir sėjos darbus. Žieminių rapsų sėja Lietuvoje prasidėjo apie rugpjūčio 25 dieną - t. y. tuo metu, kuomet normalaus drėgnumo metais žieminių rapsų sėja dažniausiai būdavo baigta. Tačiau vyraujanti šiluma ir dirvoje esanti drėgmė paskatino greitą žieminių rapsų augalų sudygimą. Daugeliu atvejų žieminių rapsų augalams sudygti užteko 5 dienų nuo sėjos. Rugsėjo viduryje, ankstyvos sėjos žieminių rapsų augalai turėjo 5-6 lapelius, vėlyvos sėjos - 2-3 tikruosius lapelius. Ankstyvos sėjos žieminių rapsų pasėliuose buvo galima matyti įvairių kenkėjų - rapsinių pjūklelių, minamusių ir kopūstinių kandžių pažeistų augalų. Pasėlių apsaugai nuo kenkėjų buvo naudojami insekticidai bei augalų apsaugos produktai, siekiant pristabdyti augalų išsivystymą rudenį (trumpinamas augalų augimo kūgelis) ir apsaugoti nuo grybinių ligų, ypač nuo fomozės pažeidimų.
Pietryčių Lietuvoje visi, kas planavo ir norėjo pasėti žieminius javus ar žieminius rapsus, tie ir pasėjo. Sėjai ypač palankus buvo visas rugsėjo mėnuo. O štai spalį dažni lietūs trukdė darbus. Rapsų, palyginti su rugiais, yra pasėta gerokai mažesni plotai. „Apskritai, žieminių rapsų pasėlių būklė, pasibaigus šių metų augalų vegetacijai, Lietuvoje įvairi, bet nėra bloga. Rapsai, pasėti iki rugpjūčio 20 dienos, pagal augalų išsivystymo laipsnį atitinka beveik visus biologinius reikalavimus", - sako V. Feiza. Tokiuose pasėliuose augalai turi išauginę 6-10 lapus (BBCH 16-19). Nupurkštuose augimo reguliatoriumi laukuose rapsai neperaugę, viršutinis pumpuras yra 1,5-2 cm virš žemės paviršiaus. Šaknų kaklelio skersmuo siekia 14 mm. Augalai visiškai pasirengę žiemoti. Tačiau yra pasėlių, kuriuose žieminiai rapsas yra silpniau išsivystę, turi tik 3-5 lapelius (BBCH 13-15). Laimei, tokių pasėlių nėra daug. Yra net ir tokių žieminių rapsų pasėlių, kur augalai jau peraugę. Jų išsivystymo tarpsnis siekia BBCH 23-27 (trečiasis šoninis ūglis). Vėlyvos sėjos žieminiai kviečiai kelia abejonių dėl sėkmingo žiemojimo Šį rudenį rugsėjo pirmąjį dešimtadienį prasidėjusi žieminių kviečių sėja tęsėsi visą rugsėjį ir net iki pat spalio vidurio. Optimaliu laiku pasėti javai atrodo labai gražiai. Sėti rugsėjo antrojo dešimtadienio viduryje, prieš vegetacijos pabaigą buvo 3-4 lapelių tarpsnio (BBCH 13-14). Paskutinio rugsėjo penkiadienio sėjos buvo tik su dviem lapeliais (BBCH 12).
„Liūdna, bet šiemet yra žieminių javų, sėtų net spalio mėnesį... Pasėti spalio pradžioje, augalai tiesiog nespėjo sudygti", - pastebi V. Feiza. Sunku tikėtis, kad taip vėlai sėti javai sėkmingai peržiemos... Taigi, skirtinguose laukuose pasėlių būklė iki atšąlant orams, labai priklausė nuo dirvožemio bei sėjos laiko. Suprantama, kad vėliau sėtų augalų sudygimas palyginti prastas. Be to, sunkiuose dirvožemiuose bei kalvotose dirvose daugelis pasėlių liko labai nevienodi: kalvelėse vos sudygę, o pašlaitėse ir žemesnėse laukų vietose - buvo ir išsikrūmijusių. Neigiamą įtaką augalų sudygimui turėjo sausas rugsėjis, daug kur dirvose trūko drėgmės. „Ir žiemkenčių, ir žieminių rapsų žiemojimas dar tik prasideda. Koks jis bus - priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Jos, deja, dar labai sunkiai prognozuojamos. Lieka tikėtis, kad jos bus palankios", - visiems žemdirbiams sėkmės linki mokslininkai.
LAMMC ir MŪ inf.
