ŽemėsBankas.LT - naujausi parduodamos ir nuomojamos žemės pasiūlymai ŽemėsBankas.LT - naujausi parduodamos ir nuomojamos žemės pasiūlymai

Straipsniai

Vertybiniai miškai – ar pavyks lietuvai juos išsaugoti

Straipsniai
   Prasidėjus naujiems metams, valdantieji kuria planus, ieško sprendimų, kaip padidinti grąžą iš 18 mlrd. vertės valstybės turto. Tarp valstybės įmonių, nemažai kritikos sulaukė ir Lietuvos valstybinių miškų valdymo sistema.
   2009 metų, Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto, apžvalgoje nurodoma, kad valstybinis miškų sektorius yra neefektyvus, kad reikalauja didelių finansinių išteklių išlaikymui. O valstybės įmonėms trūksta koordinavimo. Pagrindinė viso to problema  įvardyjama kaip – gaunama maža grąža.
   Taip pat nurodo, kad 2007 m. valstybinės miškininkystės įmonės pasiekė 96 mln. litų pelno, o 2008 m. ¬ įmonės pasiekė 0,5 mln. litų apyvartos ir gavo tik 16 mln. litų pelno.
   Vienas kaip iš pagrindinių Lietuvos sistemos trūkumų nurodomas  tai, kad skirtingai nei dauguomoje Europos Sąjungos valstybių, Lietuvoje viešosios paslaugos yra atliekamos tų pačių ir apmokamos iš tų pačių sąskaitų, kaip ir ūkinės veiklos.
   Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teigia, kad miškai yra valdomi neefektyviai, kad dabartinė sistema stabdo miškų privatizavimą bei švaisto valstybės lėšas.
   Šiuo metu, 42 urėdijos yra pavaldžios Generalinei miškų ūrėdijai prie Aplinkos ministerijos. Urėdijos suskirtytos į 363 girininkijas, kurias sudaro 642 eiguvos. LLRI institutas teigia, kad ši sudėtinga struktūra yra nelanksti ir neužtikrina konkurencingumo bei yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų.
   LLRI palygino gaunamas Lietuvos pajamas iš parduodamos medienos su Latvija ir Estija. 2007 m. Latvija gavo 290 mln. litų daugiau nei Lietuva, o Estija – 143 mln.  daugiau. Urėdijos išsilaiko parduodamos pliečių turtą, medieną.
   Privatizavus miškus, būtų galima surinkti daugiau lėšų, tačiau yra bijoma, kad privatizavus miškus jie bus pernelyg kertami. Tačiau LLRI teigia, kad nebus piktnaudžiaujama kertamo miško kiekiais, nes privatus kapitalas taip pat yra suinteresuotas ilgalaike nauda.
   Ekspertai siūlo privatizuoti ūkinės veiklos miškus, sumažinti reikalavimus ir apribojimus privatiems savininkams, teikti rekreacines funkcijas – kultūros paveldų miškuose išsaugojimas, infrastruktūros miškuose plėtimas,  ir bet kokią kita veiklą, kuri pagerintų miško priežiūros, bei realizacijos kokybę, visuomenės gerovę.
   Tačiau, Lietuvoje urėdijos papildomai rūpinasi poilsio infastruktūra, sanitarine,  priešgaisrine apsauga. Kasmet apsodina didesnę teritoriją mišku, nei yra iškertama.  Todėl nereikėtų stebėtis, kad skiriasi Lietuvos pelningumas, nes Lietuvos urėdijos  papildomai vykdo viešąjį interesą tenkinančias funkcijas ir taip pat, Lietuvos iškertami plotai yra dvigubai mažesni, nei kaimyninių šalių – Latvijos ar Estijos.
   LLRI ir apžvalgoje kalbama tik apie komercinio turto atskyrimą nuo viešųjų intereso tenkinimo ir apie pelną, kuris bus gaunamas iš to komercinio turto panaudojimo. O iš ko bus finansuojami viešojo intereso tenkinimai  - neaišku. Todėl, peršasi  mintis, kad komerciniai miškai bus sukaupti į vieną įmonę ir parduoti privačiam kapitalui, o visos rekreacinės zonos atiteks valstybės žiniai. Tada valstybė taip pat turės rūpintis ir privačių, ir valstybinių miškų priešgaisrine apsauga, sanitarine priežiūra bei rekreacija.
   Dabar valstybinių miškų urėdijos viešajį interesą tenkina iš savų lėšų, sumoka mokesčius valstybei , PVM nuo gaunamų pajamų,  5% apyvartos mokestį  (į  valstybės biudžetą , kuris yra naudojamas bendriems biudžeto reikalams) ir taip pat  išlaiko savo darbuotojus. O pagal naująją sistemą, gaunamas pajamas privatizuos, o viešąjį interesą tenkinsime iš valstybės biudžeto lėšų.
   Pagal statistikos duomenis iš  „sena biurokratinė sistema“ nuo 1933 iki 2010 m. buvo ne tik kad neiškirsti ir neiššvaistyti miškai, bet ir bendras brandžių medynų tūris padidėjo 2,75 karto. Turbūt tai vienintelė sritis, kurioje privatizacija ar kitais būdais nebuvo iššvaistytas  valstybės turtas.
   

Atgal