Straipsniai
Europos Parlamento strategija derybose su Europos Sąjungos Taryba dėl BŽŪP (Bendrosios Žemės ūkio politikos) finansavimo ateinančiais periodais
Tiesioginių išmokų, skiriamų ūkininkams pagal
BŽŪP programas, Europos Parlamentas siūlo garantuoti BŽŪP įgyvendinimo
skaidrumą, sumažinti veiklos vykdytojų ir administruojančių įstaigų sąnaudas
bei palengvinti pačią administracinę naštą. Taip pat, dokumentas patvirtina ir
kitų nuostatų, kurios palankios Lietuvai ir
jos ūkininkams. Europos Parlamento manymu, sąvokos kaip ,,aktyvus
ūkininkas‘‘ turi būti paliktos spręsti valstybėms narėms, o ne nustatomos
Europos Komisijos.
Europos Parlamentas pritarė kalboms apie
tiesioginių išmokų ūkininkams dydžius Baltijos šalių europarlamentarų (tarp jų
– ir R.Morkūnaitės) pasiūlytam korektyvui, jog tiesioginės išmokos turi buti
pataisomos taip, kad bent iš dalies būtų sumažinta nelygybė tarp tiesioginių
išmokų skirtingų valstybių narių ūkininkams. Pagal Europos Parlamento pasiūlymą,
visose valstybėse narėse pasiektas išmokų dydis 2014 metais turėtų būti ne
mažesnis nei 55 % Sąjungos vidurkio, o 2019 m. – ne mažesnis nei 75 % Sąjungos
vidurkio.
Pradiniame Komisijos pasiūlyme buvo nemažai aukštų
kriterijų žemės ūkio „žalinimo priemonių“. Europos Parlamento manymu šios
priemonės sušvelnintos. Nuostatos dėl ekologiniu požiūriu svarbių vietovių
netaikomos, jei ariamosios žemės užima mažiau nei 10 ha, taip pat sumažintas
vietovių, kuriose taikomi ribojimai, plotas (nuo Europos Komisijos siūlytų 7%, sumažinta iki 3%
pirmaisiais metais ir iki 5% nuo 2016m.). Taipogi, sušvelninti ir kiti su ,,žalinimo
priemonėmis‘‘ susiję reikalavimai, tačiau kai kuriuos klausimus spręsti palikta
kitoms valstybėms narėms.
Ši Europos Parlamento patvirtinta pozicija – pirmasis
žingsnis su Taryba dėl galutinio dokumento. Pačios derybos nebus pradėtos tol,
kol nebus pasiektas susitarimas dėl visos 2014-2020 metų daugiametės finansinės
programos.
